- išliežti
- 1 išliẽžti, -ia, ìšliežė tr. 1. K, Brs, Škn liežuviu išimti, išlaižyti: Kažin kas buvo man į akį įkritęs – bobutė ìšliežė Vkš. Išliẽžk krislą iš akies su liežuviu J. Šuva išliẽžia gyvatės įkandimą Plv. Išliẽžk man akį Alk. Genys kirminą iš medžio išliẽžia Grš. Lapė išliẽš mėsą ežio J. Ìšliežė bliūdą su liežuviu Mrs. | refl. tr.: Šuva nuodus išsiliežia, ė žmogus turi mirt Rš. Katė kailiuką išsiliežia Rš. 2. prk. išgraužti, išnešti: Žiūrėk, kokius ravus mūsų lauke lietus ìšliežė Lš. Vandens išliežtosè vietose esti plačiau, giliau ir akmenų daugiau Pg. Vakarų vėjai iš vienur išliežia [smėlį], o kitur supusto Vaižg. ║ sulyti: Užsėdau raita joti …, užėjo lietus, išliežo mano suknę, ir pati sušalau BsMtII174. 3. prk. atimti, išgauti, išvilioti: Kiaušinius ir sviestą iš mūsų išliežia LTR(Plv). Ji nuo žmonių viską išlieža, kaip laižyte išlaižo Tv. Liežte ìšliežė sveikatą mano J. Išliežė iš manęs paskutinius pinigus Šl. Prisiplaka – nori tik išliežt Bgt. Jijė, anyta, išliẽš paskutinį grašį nuo jų J. | Ponas ìšliežė visas dainas, t. y. ištraukė J. Nora kokį žodį išliẽžt Erž. 4. nulaisinti, padaryti nederlingą (žemę): Niekas ten neauga – žemė jau per daug išliežtà Krsn. Tas pataisys jūsų išliežtą dirvą, pagerins ūkę VŽ1905,275. | prk.: Labai įvargino gyventojus ir išliežė visą šalį rš. | refl.: Žemė, nuolat sėjama ir neužkrečiama, labai išsiliežia rš. 5. sumušti, išperti: Kad turėtau vytį, aš jas išliežtáu Vlk. 6. refl. išsigydyti laižantis: Šuva, katė žaizdas sau laižo laižo ir taip išsiliẽžia Ukm. | prk.: Ag jau buvo sunykus ir ana – tik tik išsiliežė (išgijo) An. \ liežti; apliežti; atliežti; įliežti; išliežti; nuliežti; paliežti; praliežti; priliežti; suliežti
Dictionary of the Lithuanian Language.